[Austrija] Kaip Vienos oro uoste bandžiau sugalvoti: kas geriau – „Starbucks“ ar „Coffee Inn“?

Vienos oro uosto „Starbucks‘e“ atsidūriau kone pirmą kartą (na, gal ir teko bekeliaujant kada anksčiau užsukti, bet atmintyje kaip ypatingas momentas tai neįsirėžė). Tiesa, dar iki šio užsukimo, teko girdėti nemažą dalį keliaujančių draugų, grupiokų bei kaimynų „svaigstant“ apie tai – koks „Starbucks’as“ yra nerealus ir „kaip gaila, kad jo nėra Lietuvoje“.

Prisipažinsiu – kavos nedievinu, tiksliau apskritai apie ją negalvoju nieko – nei gerai, nei blogai… Ji tiesiog yra. Kartais skani, kartais ne. Ką padarysi. Todėl ir požiūris į „Starbucks‘ą“, galbūt, pernelyg šaltas. Kita vertus, geriant tikrai labai įprastinio skonio kavą ir užkandžiaujant (na gerai, artimu iki tobulo) keksiuku, mintys nuolat sukosi – tai gerai ar blogai, kad mes jo neturime…

Vienos (Austrija) oro uosto “Starbucks’e“

– Lietuvoj mums jo galbūt net ir nereikia, nes rinka šiaip ar taip užimta „Coffee Inn‘ais“, kuriuose kavos mišinukų lygiai taip pat nemažai, savaitės kavos lygiai tokios pačios, o patiekiama kava – ir ten, ir ten ganėtinai panaši…
– Kainos – vakarietiškos. Už keksiuką ir didelį kavos puodelį sumokėti 28 Lt ir 3 centus – galima tik kartais. Kita vertus, valstybėse, kuriose gali rasti „Starbucks“ ir algos nelietuviškos… O ir „Coffee Inn“ už tą patį sumokėtum kokius 15 litų, tai gal ir skirtumas ne toks jau ir didelis.
– Ko trūksta „Coffee Inn‘ams“ ir už ką galima pagirti „Starbucks“ – saldėsių ir užkandėsių gausa… Akys raibsta…
– Dar patiko „Fair Trade“ dalykas (prekės ženklas, žymintis produktus, kuriuos gaminant/auginant ir pan. buvo teisingai atlyginta darbininkams), tik nesupratom, kodėl „Fair Trade“ galioja tik pieniškoms kavoms (?). Jei daryti, tai daryti iki galo. Ne?
– Ir dar patiko tai, kad gali tos pačios „Fair Trade“ kavos (turime minty – kavos pupelių) iš viso pasaulio nusipirkti. Mažų mažiausiai – socialiai atsakinga.

Tačiau galų gale, jei kada, kokio nors Europos miesto gatvėje, labai užsinorės sušilti ir išgerti kavos, o šalia bus „Starbucks“ ir kokia nors visiškai nežinoma, tačiau labai kaip „vietinė“ atrodanti užeiga – eisiu į vietinę. Žinoma, „Starbucks‘e“ jautiesi „saugiai“ nes gauni lygiai tokį patį produktą kaip ir bet kuriame kitame „Starbucks“ visame pasaulyje, bet vietinėje užeigoje turi galimybę nors šiek tiek pajusti tikrą to miesto dvasią.

MENIU: daug daug rūšių kavos, kelios arbatos ir saldėsiai.
KOKYBĖ: kava kaip kava, o va saldėsiai – tikrai geri. Tiesa, valgant nuolat jyla įtarimas, kad „chemijos“ juose nemažai, bet kadangi patvirtintų duomenų neturime, o ir šiaip saknu – nustoji apie tai galvoti.
KAINOS: su lietuvišku atlyginimu gali sau leisti kokį kartą. Kita vertus, jei atsidūrei kokiame Paryžiuje ir dar centre – tai gali būti ir viena pigesnių vietų prisėsti kavos.
ALKOHOLIS: nėra.
APTARNAVIMAS: paprastai – aptarnaujama su šypsena, kaip ir visuose „chain’uose“. Tiesa, kiek tos šypsenos nuoširdžios, o kiek spaudžiamos dėl punkto darbo sutartyje – nežinia.
VIETA: kas trečia pasaulio šalis (bijom rašyti kas antra, nes juk Lietuvoje – nėra).
SUBALANSUOTA: „greitos“ kavos mėgėjams (na, negali tikrais kavos mėgėjais vadinti tų, kurie ją dievina „Starbucks’e“), keliaujantiems, mėgstantiems kavą išsinešimui bei tiems, kuriems reikia prastumti laiką. Ir dar tiems, kuriems reikia belaidžio interneto…