Pirmiausia, susitinkate prie Katedros bokšto. Nes graži vieta ir tinka susitikimams. Užlipat ant Stebuklo plytelės ir patraukiat žemyn Gedimino prospektu. Užsukat į Jakšto gatvę ir ten esančioje Donut LAB išsirenkat po spurgą (arba dvi). Dar gaunat kavos. Kur jums labiau patinka – pasirinkimas aplink gana didelis.
Keleto pastebėtų elgetautojų, uždarbiautojų arba tiesiog, kaip juos vadina liaudis, „bomžų” apžvalga. O sutikti juos paprastai galima būtent restoranų bei kavinių terasose… ir ne vieną. Taigi, „gerulių” (taip juos vadinsiu), praspjaunančių net panelę Rožytę sukurtos situacijos (užsimerkite ir įsivaizduokite):
Markučius galima pasiekti jei ne automobiliu ar dviračiu, tuomet miesto autobusu, pažymėtu 10 numeriu ir vežančiu ten nuo pat Vilniaus širdies – Katedros aikštės (jei neklystu, dar iš ten pat į Markučius galima patekti ir 33-uoju autobusu, bet pastarasis kol kas – neišbandytas).
Pagaliau Vilniuje atsiveria senieji miesto bokštai! Iki šiol pakilti buvo galima tik į Šv. Jonų varpinę, o šią vasarą – pagaliau savo duris atvėrė ir Katedros varpinė. Tiesą pasakius, visuomet stebėdavausi, jog į bažnyčių bokštus mūsuose – taip sunku patekti. Rodos, didžiojoje dalyje Europos sostinių katedrų senosios varpinės ir apžvalgos aikštelės jose seniai priskiriamos prie labiausiai turistams rekomenduotinų objektų.
Kelionių užrašai 