[Sibiras] Paskendusi stovykla ir diena sudegusiame miške

Rugpjūčio 5 d. /// Šiandien prasideda darbai gerokai didesnėse ir labiau apleistose Zonos kapinėse. Tiesa, aš lieku stovykloje – mano eilė gaminti visai komandai pietus ir piržiūrėti daiktus. Tai nemažas iššūkis, nes tenka atlaikyti ne tik nuolat pro šalį praeinančių, pravažiuojančių ir iš už krūmų dirsčiojančių vietinių smalsumą, bet ir pagaminti sočiu pietus. Dar niekada nesu gaminusi tokiam dideliam būriui žmonių ir dar ant laužo. Tiesa, galų gale sriuba išeina gana nebloga, o komandos vyrai paprašo „pakartot“. Tai geriausias įvertinimas, kad nebuvo taip jau ir blogai.

[Sibiras] Pirmosios lietuviškos kapinės ir kitos gyvenimo gamtoje smulkmenos

Rugpjūčio 4 d. /// Jau pirmąjį naktį susipažinome su tuo, kas mūsų lauks Sibire – lietus, į stovyklą užklydusi karvių banda ir, žinoma, uodai. Beje, karvių banda šiek tiek išgąsdino kai kuriuos komandos narius. Ne taip ir smagu kai nežinia kas ir kodėl pradeda laižyti ant palapinės sienos susikoncentravusius lietaus lašus. Ypač kai visą vakarą juokauji apie apylinkėse gyvenančias meškas…

[Sibiras] Galų gale Sibire arba kelionė iki Staraja Brian

Rugpjūčio 3 d. /// Sibiras begalinis. Besitęsiantis tūkstančius kilometrų į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus, o daugeliui tautų Sibiras ne tik geografinė teritorija, bet ir metafora, reiškianti sunkią tautos istoriją ir tragiškus žmonių likimus. Tačiau kol kas mes dar toli nuo tų vietų. Mūsų lėktuvas leidžiasi nedideliame autonominės Buriatijos Respublikos sostinės Ulan Ude oro uoste.

[Sibiras] Trumpa stotelė Maskvoje – kontrastų mieste

Rugpjūčio 2 d. /// Naktinis, 20 min. sustojimas Minske. Visi išpuolame iš traukinio pasimėgauti nors keletu minučių stabilios žemės po kojomis. Šurmuliuojanti Minsko traukinių stotis ir pirmieji „kitokie” užrašai kirilica. Ir vėl traukinys, trumpi stabtelėjimai stotyse, sunkus miegas.

[Sibiras] Kelias į ten, iš kur daugelis taip ir negrįžo

Rugpjūčio 1 d. /// Rytas prasideda labai anksti. 5 val. ryto suskambus žadintuvui puolu dėtis kuprinės, probėgšmais besistengdama prisiminti ar ko nepamiršau. Per visus darbus, rūpesčius ir kita, suvokti, kad vakare išvykstu į „Misija Sibiras‘09″ kažkur kitam pasaulio gale – labai sunku. Kaip vėliau, traukinyje į Maskvą, kalbėjomės su kitais dalyviais – lietuvių tremties vietos dar labai toli.