[Lietuva] Katedros varpinė – kvapą gniaužiantys miesto vaizdai

laura tyrylyte_katedros varpine_2014.09 (2)

Pagaliau Vilniuje atsiveria senieji miesto bokštai! Iki šiol pakilti buvo galima tik į Šv. Jonų varpinę, o šią vasarą – pagaliau savo duris atvėrė ir Katedros varpinė. Tiesą pasakius, visuomet stebėdavausi, jog į bažnyčių bokštus mūsuose – taip sunku patekti. Rodos, didžiojoje dalyje Europos sostinių katedrų senosios varpinės ir apžvalgos aikštelės jose seniai priskiriamos prie labiausiai turistams rekomenduotinų objektų.

Skaityti toliau

[Lietuva] „Papartis“ Kazlų Rūdoje – įspūdingos „freskos“ ir netikėtas kokteilis „Padai“

kazlu ruda restoranas papartis

Jeigu tik kada važiuosit pro Kazlų Rūdą – tik nemalšinkite alkio „Maximoje“ ar artimiausioje degalinėje. Juk Kazlų Rūdoje esti restoranas „Papartis“. O ten rasite ne tik platų ir įvairų meniu, įspūdingą (tikrai labai labai labai ĮSPŪDINGĄ) interjerą su spalvingomis freskomis beigi labai netikėtus kokteilius. Tik nesakykit, kad nenorėjot paragauti „Padų“ arba išbandyti „Pikto“?

Skaityti toliau

[Lietuva] Sužeistieji žygyje ir jų gabenimas, besibaigiantis kepsnių ragavimu

svencioneliai kavine

Po bridimo per upę, kokių 15 kilometrų per Labanoro girią, veidu sugaudytų kelių dešimčių voratinklių, šviesto žemėlapio įtakoto vieno kito nuklydimo nuo kelio (ačiū Google už telefoninę navigaciją) ir tranzavimo vidury miško – trys neramios sielos (viena iš jų su sužeista koja) šiaip ne taip atsiduria prie Švenčionėlių traukinių stoties.

Skaityti toliau

[Sibiras] Praeivi, kas tu – aš buvau, kas aš – tu būsi. Nepamiršk

misija sibiras, rusija

Rugpjūčio 10 d. /// Penki tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt trečias kilometras. Tiek mus skiria nuo Maskvos. Taip vadinasi geležinkelio stotelė, pro kurią pravažiuojame. Gintas sako, kad bėgiai, kuriais rieda mūsų traukinys, priklauso Trans-Sibiro geležinkelio atkarpai. Nelabai tuo tikiu, bet komandai toks faktas suteikia daugiau energijos.

Skaityti toliau

[Marokas] Gyvenimas oazės kaime, besiliejančios berberų bei lietuvių dainos Sacharos dykumoje ir nakvynė palapinėje

marokas

Vėlų vakarą atvykus į Khalifos namus mus pasitinka jo mama ir visa likusi didžiulė šeima. Dalis giminaičių ateina ir iš greta esančio namo, į kiemą priguža kaimynų vaikų – baltaodės užsienietės atvykusios pas vietinius į namus – ne toks jau ir dažnas įvykis šiame dykumų oazės kaime.

Skaityti toliau

[Marokas] 800 km – nuo Atlanto pakrantės iki Sacharos dykumos

marokas sachara

Tiems, kas nors kartą yra susidūrę su manimi (ypač kalbant apie susitikimus, o ypač tuos, kurie vyksta rytais), tikrai nenustebs kai pasakysiu, kad kelionė į dykumą 6 val. ryto tikrai neprasidėjo. Kėlėmės apie 5 val. ryte, bet kol susikrovėme daiktus, kol akyse pradėjo šviesėti nuo vakar kartu su marokiečiais išgerto viskio, kol viena ar dvi mūsų spėjo nubėgti į dušą – jau buvo šešios.

Skaityti toliau

[Marokas] Jei neturi draugų – teks jų nusipirkti…

kelione Maroke

Rytais Maroke, ypač medinoje, žadina pro praviras langines sklindantis gatvės šurmulys, prekeivių šūkčiojimai, vaikų klegesys, moterų murmėjimas, krentančių rakandų garsai, dviračių skambučiai ir už tavo durų beprasidedantis „hostelio” gyvenimas. Atsibundame aptriušusiame „Hotel Agadir” kambarėlyje, su kiek suskeldėjusiu veidrodžiu ir surūdijusiomis geležinėmis lovomis. Galų gale suprantu, kad visą naktį man patogiai išsimiegoti neleido iš čiužinio iššokusi spyruoklė, o kambariokėms – vėjo klebenamos langinės.

Skaityti toliau

[Marokas] Pirmos valandos, partrenktas triušis, riaušės kelyje bei vos nuo kelio nenuslydęs automobilis

atlaso kalnai, marokas

Skrydį į vieną populiariausių Maroko kurortinių miestų Agadirą „susišaudėm”, kaip liaudyje pasakytų – „pigiau grybo”. Su pigių skrydžių bendrove Ryanair bilietai mums kainavo vos 350 litų į abi puses. Galėjo kainuoti ir dar pigiau, bet šį kartą pabuvome išrankios ir rinkomės skrydžiams patogesnę datą.

Skaityti toliau

[Baltarusija] Kaip Minske sutikti Naujuosius Metus arba ten, atgal ir apie

Jei netyčia sugalvotumėt grįžti į laikus, kurių ekranizacijas kasmet Naujųjų Metų naktį rodo lietuviškos televizijos – Baltarusija tam puikiai tinka. Milžiniškos Minsko čiuožyklos su vaikystės laikų muzika apie mažytį upelį, iš kurio prasideda upė, ir šypseną, nuo kurios prasideda draugystė; mažesniuose miestuose ir net pačioje sostinėje – ranka piešti plakatai, sveikinantys tautą su Naujais Metais ir nauja laime; viską budriai stebinti milicija ir milžiniški fejerverkai (kaip tuomet juokavome – tikriausiai pusė šalies biudžeto paleista į orą).

Skaityti toliau